Su Mariumi gydytojas Gintaras Papečkys susipažino vienoje TV laidoje, kur buvo kalbama apie išvaizdą ir viską, kam žmonės dėl jos ryžtasi. Jaunas vaikinas papasakojo neįtikėtiną istoriją, kaip jis pats, savo pastangomis per gana trumpą laiką sugebėjo numesti net 50 kilogramų. Tai ypač sužavėjo mūsų gydytoją ir jis nusprendė vaikinui padėti, mat po tokio drastiško svorio kritimo, oda nebuvo pajėgi susitraukti pati ir pilvo srityje ji liko kaboti. Taigi svorio nebeliko, tačiau pilvo zonos estetinis vaizdas nebuvo gražus ir trukdė Mariui gyvenime. Dėl šios priežasties jam buvo atlikta pilvo plastika. Bet, pradėkime nuo pradžių…
PRIEŠ OPERACIJĄ
Mariau, papasakok apie save. 
Esu Marius. Man 28-eri metai. Gimiau Gargžduose, prieš 3 metus atvykau gyventi į Vilnių. Šiuo metu dirbu greito maisto restorane vadybininku.
Nuo pat mažens buvau apkūnus, turėjau pakankamai didelį antsvorį, kuris man pamažu vis augo, didėjo.
Iš savo patirties papasakok, kaip žmonės reaguoja į žmogų, turintį antsvorio?
Į žmogų su antsvoriu kiti reaguoja negatyviai, nors Lietuvoje yra pakankamai didelis skaičius žmonių, turinčių antsvorį.
Mokykloje turėjau be galo daug patyčių. Kai eidavau koridoriais, bendraamžiai iš manęs akivaizdžiai juokdavosi: „Koks eina storas“. Iš bendraamžių niekada neturėjau daug draugų, būdavau vienas, pašonėj, toks daugiau „naminukas“, niekur labai neidavau, nei į klubus, nei linksmintis kur nors, būtent dėl savo antsvorio ir kompleksų.
Prisimenu, kartą teko įsigyti naujus džinsus. Atėjau visas stambus ir būtent iš merginų mokykloje būdavo toks pasakymas: „Kurioj storulių parduotuvėj pirkai drabužius?“. Paaugliui tokie žodžiai labai skaudūs, dabar gal reaguočiau kitaip. O mokytojai mokykloje į tai nelabai reaguoja. Gal pasako tuo metu pastabą, bet tuo ir baigiasi.
Nuo ko prasidėjo tavo pokyčiai?
Kai atsikrausčiau į Vilnių, buvau įsimylėjęs. Ta meilė buvo nesėkminga vien dėl mano išvaizdos. Kai mane paliko tuo metu ir prasidėjo pokyčiai: pradėjau rašyti dienoraštį, ką, kada ir kaip valgau, pradėjau domėtis, kaip taisyklingai tą daryti, pasidariau maisto netoleravimo tyrimus, atsisakiau kiaulienos, kitų produktų. Tiesiog norėjau pakeisti savo gyvenimą ir nuimti nuo savęs visus tuos kompleksus. Be to, dėl antsvorio man būdavo sunku lipti laiptais, šlubuodavo sveikata, nepasitikėdavau savimi, nuolatinės patyčios.
Kiek svorio pavyko numesti?
Mano didžiausias pasiektas svoris buvo 120 kg. Pirmieji kilogramai pradėjo kristi gana greitai. Po pirmo mėnesio numečiau 10 kg, o paskui po kelis kilogramus kas mėnesį. Sunkiausia buvo nepasiduoti, siekti užsibrėžto tikslo.
Šiuo metu sveriu 75 kg. Viso numečiau apie 50 kg per 8 mėnesius. Grįžus į Gargždus žmonės manęs nepažino, mamai buvo lengvas šokas, sakė: „Ne mano vaikas“.
Kaip pasikeitė gyvenimas po svorio numetimo?
Pirmiausiai pastebėjau sveikatos pokyčius. Nukritus antsvoriui sumažėjo vaistų dozės nuo aukšto kraujo spaudimo. Migrenos žymiai rečiau užeina, lengviau lipti laiptais, galiu pats batus užsirišti. Pats maloniausias dalykas buvo naujų rūbų pirkimas.
Ir vis dėlto, numetus svorį ne viskas buvo taip gerai?
Taip, numetus svorį, liko padariniai. Man liko nukarusi oda, nemažas jos perteklius pilvo srityje, dėl kurio jaučiu didelius kompleksus. Teko domėtis, kokiais būdais tai galima pašalinti, bet yra vienintelė galimybė – tai plastinė chirurgija. Kiek konsultavausi su treneriais, jie pasakė, kad patvirtinti kūną galima, bet kad tai dingtų, sportas tam jau nebepadės, reikalinga pilvo plastika. Pats savo finansais to nepajėgčiau, dėl to labai džiaugiuosi, kad „GP klinika“ man sutiko padėti.
Gydytojo Gintaro Papečkio komentaras apie Mariaus operaciją:
Pilvo plastikos operacija yra gana ilga, nes yra atliekamas didelis ilgas pjūvis, apatinėje pilvo srityje. Jis daromas specialiai šiek tiek žemiau, kad pasislėptų po apatiniais drabužiais. Po tokios operacijos pacientui reikia būti kelias dienas susirietus ir palaipsniui nuo ketvirtos paros po truputį pradėti tiestis. Pooperaciniu periodu didelių skausmų nėra, o po operacijos reikia nešioti specialų korsetą.
Marius buvo tinkamas kandidatas pilvo plastikos operacijai. Jis neteko didelio svorio kiekio, po kurio odos perteklius nesusitraukė, nepaisant gana jauno amžiaus. Oda tiesiog pakibo ir estetiškai pilvas atrodė negražiai.
Didelė dalis odos buvo su strijomis, dėl to ji negalėjo pilnavertiškai susitraukti. Virš bambos oda buvo žymiai geresnės kokybės – būtent ji ir padengė visą pilvo sieną. Operacijos metu atlikome viską, ką ir planavome: pašalinome odos perteklių, suformavome naują bambą, sutraukėme pilvo sieną, ją labiau įtempėme, taigi ji bus mažiau išsipūtusi.
Nuo savęs noriu pasakyti, kad labai įspūdinga, jog žmogus sugebėjo pats numesti tokį svorį ir šis odos pašalinimas yra tarsi baigiamasis etapas viso svorio numetimo ir gražios figūros įsigijimo procese.
Mariaus komentaras, praėjus kelioms valandoms po operacijos
Jaučiuosi gerai, jaučiu lengvą tempimą. Blogiau jaučiausi po tonzilių šalinimo operacijos. Jei reikėtų dar kartą sugrįžti ir pasirinkti, kuriame etape būti, su juo, ar be to pilvo, tai net neabejodamas rinkčiausi be pilvo.
3 MĖNESIAI PO OPERACIJOS
Gydytojo Gintaro Papečkio komentaras, apžiūrėjus Marių praėjus 3 mėnesiams po operacijos:
Palyginus nuotraukas prieš operaciją ir po jos, labai akivaizdžiai matosi, kiek sumažėjo pilvo apimtis. Prieš operaciją matėsi ne tik odos perteklius, bet ir labai išsipūtusi pilvo siena, tie raumenys buvo labai pertempti, atsipalaidavę. Operacijos metu mes juos susiaurinome. Tai padaryta mechaniškai, tačiau toliau juos reikia tvirtinti fiziniais pratimais ir sportu.
Mariau, kaip dabar jautiesi?
Po operacijos jaučiuosi labai gerai, viskas jau sugiję, matau kitą vaizdą veidrodyje. Jau pamažu pradedu sportuoti, dirbu su asmeniniu treneriu.
Kaip pasikeitė tavo požiūris į estetinę chirurgiją?
Apie plastinę chirurgiją žinojau tik šiek tiek. Kaip ir daugybė žmonių, žiūrėjau į tai skeptiškai, bet, kai pats su tuo susidūriau ir įg
ijau daugiau informacijos, kardinaliai pakeičiau požiūrį. Iš tikrųjų po operacijos tikėjausi didesnio skausmo, kažkokių nepatogumų. Pooperacinis periodas buvo sunkesnis pirmas tris dienas, kai negalėjau pilnai lenktis, bet jos praėjo labai greitai.
Kokie kiti tavo žingsniai?
Kiti žingsniai – tai sportas, auginti raumenų reljefą, laikytis savo mitybos ir gražintis jau sporto pagalba.
Ką palinkėtum kitiems žmonėms, kurie išgyvena tai, ką tu jau įveikei?
Žmonėms, kurie turi tokią pačią problemą kaip mano ar vis dar kovoja su antsvoriu, norėčiau palinkėti stiprybės, ryžto ir išsikelti savo tikslus. Tikslas turėtų būti užrašomas popieriuje ir su konkrečia data. Svarbiausia – nepasiduoti.
