Sugrąžintas grožis – prigludusios ausys

Atgal į naujienų sąrašą

Operacija – vienintelė ir geriausia išeitis atlėpusioms ausims. Ausis – vienas iš sudėtingiausių mūsų organų. Kitos kūno dalys kiekvieno žmogaus gali būti skirtingos, ausys – visų vienodos. Tik senstant ausies piešinys kiek keičiasi: apvalioji jos dalis ištįsta, o minkštoji dalis tampa kremzlinga, išvagota smulkių kraujagyslių, vidiniame jos paviršiuje ima rastis plaukelių. Suaugusio žmogaus ausies vidutinis dydis vertikaliai sudaro – 60-65 mm, horizontaliai – 30-35 mm. Moterų ausys kiek mažesnės nei vyrų. Ausyse yra daug nervinių ląstelių ir du ypač svarbūs nervai.prigludusios ausys
Mokslininkai spėja, jog girdėti – pagrindinė, tačiau ne vienintelė ausies funkcija. Moksliškai įrodyta, kad mūsų ausyse esantys taškai reguliuoja gyvybiškai svarbių vidaus organų veiklą. Ausys neretai kelia ir kitokių rūpesčių. Dažniausiai dėl jų tenka sielotis atlėpausiams. Sprendžiant šį klausimą, kitokio kelio, nei operacija, medicina nežino iki šiol. ”Kai ausys priglunda, žmogus pasikeičia neatpažįstamai. Ausų operacija – viena iš tokių, kurią atlikus rezultatais džiaugiasi ir daktarai, ir pacientai. Dar nebuvo žmogaus, kuris liktų nepatenkintas”, – sako ilgametę patirtį turintis plastinės – estetinės chirurgijos specialistas gydytojas Gintaras Papečkys. Daugiausiai užgauliojimų dėl pernelyg atsikišusių ausų tenka patirti vaikams. Paprastai ikimokyklinio amžiaus pypliai dar nesuvokia, kad jų draugo ausys kitokios, tačiau pradėjusį lankyti mokyklą pirmaklasį kaipmat ims pravardžiuoti ”atlėpusiu”, ”kiškiaausiu” ir pan. Todėl nusprendus operuoti atlėpusias ausis, geriausia tai daryti ankstyvoje vaikystėje, kol mažylis dar nepradėjo lankyti mokyklos.

Kaip nepavėluoti?

Problemą suvokiantys vaikai dažniausiai prašo tėvų ”kažką daryti”, o sulaukę pilnametystės patys kreipiasi į plastikos chirurgus. Pažadėjus, kad ”netrukus būsi gražus”, įkalbėti operuotis mažąjį pacientą nesunku. Ausys atlėpsta dėl vidinės raukšlės. Ausies kaušelis turi sudėtingą, bet tipišką formą. Dažniausiai ausis atlėpsta dėl to, kad nesusiformuoja priešvijoklio raukšlė. Nuo jos priklauso, kiek daug ausis bus sulenkta, ir aišku, atsikišusi. Kita priežastis, kodėl ausis gali būti negraži – per didelė jos kriauklė arba per daug išlindęs ausies kaušelis. Kokios bus mūsų ausys, nulemia genetika. Daug rečiau ausų forma nukenčia mums ateinant į šį pasaulį, t.y. per gimdymą ar atsitikus nelaimei. Žinoma, visai nesvarbu, dėl kokios priežasties mūsų ausys verčia jaustis nejaukiai, kompleksuoti – norimo rezultato galėsime tikėtis tik po chirurginės korekcijos. Ausų korekcijos operacija nėra labai sudėtinga. Trauma yra nedidelė, todėl ją nesunkiai atlaiko bet kurio amžiaus vaikai. Ji trunka nuo 1 iki 2 valandų, atliekama nuskausminus operuojamą vietą arba taikant dalinę narkozę. Dažniausiai operuojamos abi ausys. Kodėl? ”Kad viena nesiskirtų nuo kitos”, aiškina chirurgas G. Papečkys. Pagrindinis operacijos tikslas – sulenkti ausies kremzlę. Atlikti reikia taip, kad viena ausis nesiskirtų nuo kitos. Be to, labai dažnai, jei yra atlėpusi viena, daugiau ar mažiau koreguoti tenka ir kitą ”sesę”.

Kokie naudojami metodai?

Ausų korekcijos metodų būta ne vieno. Ankščiau dažniausiai ji būdavo atlenkiama per užpakalinį jos paviršių. Tačiau kartais sulenkia kremzlė išsitiesdavo ir po kiek laiko ausis vėl grįždavo į buvusią padėtį. Šiandien dauguma operuojančių ausis chirurgų vadovaujasi ”autonominiu principu”: ausis turi sulinkti pati, jai tereikia padėti. Kremzlę laikančios jėgos centras yra susitelkęs priekiniame ausies paviršiuje. Būtent čia atliekama korekcija. Operuojant nuo ausies paviršiaus nuimama oda, ji tarsi ”nurengiama” ir padalinama į dvi dalis. Keli nedideli įpjovimai kremzlės paviršiuje – ir ausies kremzlė susiriečia pati. Ši operacija – viena patikimiausių: tokiu metodu pakoreguota ausis niekada negrįžta į pradinę padėtį (ankščiau kremzlę tiesiog perpjaudavo ir tik tuomet sulenkdavo). Be to, po šios operacijos abi ausys atrodo labai natūraliai, tarsi chirurgo skalpelis jų nė nebūtų lietęs.Pooperacinis laikotarpis: šios vienos ir populiariausių operacijų turi savo sezonus. Dažniausiai dėl ausų pradedama rūpintis atšilus orams, kai nuo galvų nusiimamos kepurės. Atrodo, koks gi skirtumas, tačiau paaiškėja, jog atlikus korekciją, savaitę reikia vaikščioti iš išorės šiltai apkamšytomis ausimis, specialistų žodžiais tariant, nešioti ant ausų “paukščio gūžtas”. Per tą laiką oda turi prigyti prie kremzlės, kad galima būtų išimti siūlus. Bet ir tada tikroji ausų forma dar nebus matyti.

Ar yra pavojus organizmui?

Nors mūsų ausyse yra labai daug informatyvių, o kartais ir vidaus organų funkcijas reguliuojančių taškų, operuojant nėra jokio pavojaus kurį nors iš jų pažeisti. Kraujotaka ausyse labai gera, todėl po operacijos jos gyja labai greitai, komplikacijų pasitaiko retai. Kadangi pjūviai daromi užpakaliniame ausies paviršiuje, veltui vėliau ieškotume randų – ju nebus matyti.Pažvelgę į gerai pažįstamą, tačiau kažkuo labai pasikeitusį žmogaus veidą, ne iš karto suprantame, kas atsitiko. ”Pasikeitė, išgražėjo, tiesiog tapo labiau pasitinkintis savimi,” – taip apibūdiname tuos, kurie ryžosi ištaisyti gamtos klaidas.

Šaltinis žurnalas “BALTIKUM KOSMETIK”