Pacientai tikisi, kad chirurgas padarys stebuklą – sukurs tokią idealią moterį ar tokį idealų vyrą, su tokiomis kūno formomis, kokių nematė gamta kūrėja…
Gyvenimas be raukšlių ilgainiui tampa šiuoliakinės visuomenės credo. Tokį gyvenimą mums gali suteikti plastinė estetinė chirurgija, kuri dėl ekonominių ir socialinių sunkumų vis dar sunkiai skinasi kelią į kiekvieną mūsų šeimą.
Senėjimo procesas yra neišvengiamas: puošia ne raukšlėtas veidas, bet išmintis ir patirtis. Idealus atvejis, kai abu sutuoktiniai yra neabejingi tam, kai jie kartu ieško būdų, kaip pajaunėti. Kita problema jeigu šeimoje yra vaikų, turinčių įgimtų defektų. Ar jie bus laimingi, jeigu juos nuo vaikystės persekioja “bjauriojo ančiuko” įvaizdis? Kaunietis plastikos chirurgas Gintaras Papečkys daugybę metų paskyrė padėdamas žmogui, kurti grožį. Daktaras stažavosi Belgijoje Šv.Luko universitetinėje ligoninėje, dalyvavo konferencijose Graikijoje, Amerikoje, Prancūzijoje, Čekijoje.
Plastinė estetinė chirurgija keičia žmogaus požiūrį į žmogų, – teigia chirurgas Gintaras Papečkys. – Dvidešimt vienerių metų amžiaus moteris ir vyras turi būti gražūs bet kuriuo savo gyvenimo etapu. Kosminiu greičiu lekiant per gyvenimą laiką įmanoma sustabdyti tik “techninėmis priemonėmis”. Šiuolaikinė grožio chirurgija nedaro to, kas yra neįmanoma. Ji padeda žmogui jaustis laimingam sulaukus net gilios senatvės.
Daugelis pacientų tikisi iš chirurgo, kad jis padarys stebuklą – sukurs tokią idealią moterį ar tokį idealų vyrą, su tokiomis kūno formomis, kokių nematė gamta kūrėja. Ši nuomonė klaidinga. Tiesa, pasaulyje plastinės chirurgijos praktikoje yra išskirtinių atvejų, kai siekiama sensacijos ir rekordų. Prisiminkime Lolo Ferarri gigantiškas krūtis.
Praktiškoji plastinė estetinė chirurgija nesiekia rekordų. Ji atsisakė kurti idealų grožį, tai nėra vien tik žvaigždžių ar turtuolių išskirtinė viešpatavimo imperija. Dabartinės grožio chirurgijos tikslas – sustabdyti žmogaus senėjimo procesą. Padėti kiekvienam iš mūsų būti jaunesniems, gražesniems ir patrauklesniems. Kai pacientei (-ui) pasako: “Nesensti, esi tokia (-s) graži (-us) kaip jaunystėje”, tai yra geriausias mano pastangų įvertinimas, – teigia plastinės estetinės chirurgijos specialistas Gintaras Papečkys.
Moterys pradeda senti daug anksčiau nei vyrai. Pirmosios raukšlelės atsiranda apie 25 – uosius gyvenimo metus, tuo atveju vyrams – perkopus per 30 metų. Vyras dar yra žydėjimo amžiuje, o tokio pat amžiaus moteriai jau atsiranda tam tikrų odos pakitimų.
Todėl moteris turi daug anksčiau nei vyras susirūpinti savo grožiu. Iš pradžių rekomenduojame nedideles profilaktines procedūras su aktyviai veikiančiais kremais, kurių sudėtyje yra vaisių rūgščių (AHA). Ši priemonė lygina nedideles raukšleles ir stangrina odą.
Sulaukusi 35 metų moteris nepajėgs kovoti su laiku vien tik kremų pagalba. Pailgėja raukšlės nuo nosies šnervių iki burnos kampučių, išryškėja mimikos raukšlės. Dėl riebalinio audinio atrofijos įdumba veido skruostai. Chirurgas rekomenduoja šiek tiek “agresyvesnes” procedūras, kurios nėra sudėtingos. Tai mikroišsiurbimas, riebalų persodinimas arba Botox, Matridex injekcijos į mimikos raukšles.
Vyrų oda stangresnė, todėl mikroišsiurbimas ar riebalų persodinimo operacijos jiems rekomenduojamos įkopus į ketvirtą dešimtį. Tuo metu atsiranda pakitimų apatinių vokų, skruostų srityse.
Dailiajai lyčiai kritinė riba yra po 40 metų. Akivaizdžiai matomos senėjimo žymės: oda praranda elastingumą, sudrimba ir susiraukšlėja, atsiranda šypsenos raukšlių, pagurklis, maišeliai po akimis.
Plastikos chirurgas kompiuteriu įvertina amžiaus pėdsakus ir rekomenduoja būdus, kaip šiuos pakitimus koreguoti. Šiuo periodu dažniausiai siūloma chirurginė intervencija, nes reikia pašalinti odos perteklių. Įdubusiems skruostams išlyginti naudojami ir implantai (sintetiniai ir biologiniai), ir paties paciento audiniai. Speciali operacija skiriama “kalakuto” kaklui. Visos šios operacijos atliekamos ir vyrams.
Moterims po gimdymo dažnai pakinta krūtų forma. Jos subliūkšta kaip oro balionas, praranda elastingumą, suvysta ir sudrimba. Implantai yra populiariausia priemonė pagražinti krūtis. Po operacijos krūtys tampa gražesnės nei buvo prieš gimdymą. Šios operacijos nėra naujiena.
Teko ne kartą įsitikinti, kad šeimoje psichologiniai barjerai dėl plastinės operacijos yra daug sunkiau įveikiami nei ekonominis nepriteklius. Buvo atvejų, kai vyras neleido žmonai, savo vaikų motinai, pasinaudoti tokia chirurgo paslauga vien todėl, kad žmona ir tokia jam patinka.
Moterys kartais ryžtasi apgauti savo vyrą slapta operuodamosis, nors tai padaryti nėra paprasta. Pavyzdžiui, po riebalų išsiurbimo operacijos mėlynės ant kūno laikosi beveik mėnesį. Ar įmanoma tai nuslėpti nuo žmogaus, su kuriuo dalijamės ta pačia lova?
Paslaptis grožio srityje yra svarbi. Gal todėl mūsų visuomenėje šiuo klausimu viešai nediskutuojama. Tačiau šeimoje apie tai turėtų būti kalbama atvirai. Daug didesnis džiaugsmas ir plastikos chirurgui, ir pacientams, kai dėl operacijos abu sutuoktiniai konsultuojasi ir kartu nutaria, koks variantas jiems labiausiai tiktų. Plastikos chirurgo G.Papečkio nuomone, lietuviai vyrai turėtų tolerantiškiau žiūrėti į mylimos moters pageidavimus, pakeisti savo požiūrį į plastines estetines operacijas. Žmona nėra asmeninė vergė, o laisvas ir nepriklausomas žmogus. Tos šeimos, kurios yra mačiusios pasaulio ir daug keliavusios, yra demokratiškesnės “techninėmis priemonėmis” atkurtam grožiui.
Kita opi problema – vaikai. Kartais įgmtos, kai kurios anomalijos juos dvasiškai traumuoja. Tipiškas pavyzdys – atlėpusios ausys, kurias gydytojai rekomenduoja koreguoti 5 – 6 metų vaikams, kol jie dar nelanko mokyklos. Dažnai likusius randus po nudegimo irgi patariame koreguoti iki brendimo periodo, kai jaunam žmogui išvaizda tampa labai svarbi. “Zuikio lūpas” rekomenduojama koreguoti naujagimiui, dar neišvykus po gimdymo iš ligoninės.
Taigi kai garsūs žmonės, kuriems per 40 metų, neturintys veide nė vienos raukšlelės ir jų amžius nenusakomas, kuria pasakas apie išganingą jogą, maistą ir kita – netikėkite, nes tai dažnai būna plastikos chirurgo ir dermatologo kruopštaus darbo rezultatas.
Šaltinis žurnalas “ŠEIMA”
