Pasaulis visomis spalvomis nušvito tik po gero mėnesio, kai nustojo skaudėti išsiurbtas vietas. Ji seniai nebuvo tokia laiminga. ”Anoks čia žygdarbis – plastinė operacija”, – gūžčiotų pečiais skeptikai, jau ir per mūsų gražuolių rinkimus prisižiūrėję išskaptuotų misių. Bet jai – paprastai 35 metų namų šeimininkei, lietuvei – riebalų išsiurbimo operacija (anot specialistų, kūno kontūrų korekcija) prilygo alpinizmo viršūnės pasiekimui. ”Lipdamas į kalną atsikratyk balasto!” – dažnai kartodavo ji mintyse kažkur girdėtą posakį. 
O kaip tik nepilnavertiškumo kompleksas jai ir trukdė kopti į tą svajonių (laimės, meilės, sėkmės…) kalną: ūgis – 152 cm, svoris – 45 kg, kiti duomenys – hmmm, mat juos bala… Ją erzino kūno proporcijos, kasmet didėjantys gumbai ant šlaunų, gyvenymo draugui kliūvantis užpakalis…
Alvija V. įsitikinusi, kad daugumą mūsų krašto moterų kamuoja panašūs kompleksai, bet jos, gink Dieve, apie tai nešnekės, nediskutuos. Mat lyg ir nepriimta 30-metėms rūpintis ne sielos dalykais… Bet kodėl ir ji, Alvija, turinti būti, anot J. Baltušio, lietuvė storagalvė? Ar dėl to, kad jos močiutės ir mama gyveno ”natūraliai” – nesikirpo kasų, dažėsi, puošėsi labai kukliai ir tik kokia nors proga? Šiandien jau šešiolikmetės drąsiai eksperimentuoja su išvaizda, lanko soliariumus, sportuoja.
Kadaise Alvija, dėl linksmo, nuoširdaus būdo mėgstama kompanijose, o dėl mažo ūgio vadinama Coliuke, nepuoselėjo gražuolės ambicijų, nesigraužė dėl apvalių šlaunų. Kol devyniolikos metų sulaukusi pagimdė dukrelę. Ne, Alvija nenutuko – svėrė 54 kg, be to, mokėjo prisitaikyti apdarus. Kai kurie pažįstami netgi tikino, kad suliesėjusi ji prarastų savo žavesį. Tačiau ji pati jautėsi siaubingai. Atrodė, kad jokie aptempti, prigludę drabužiai netinka, o mintys apie paplūdimį ar sauną kėlė nervinį drebulį. ”Nejaugi visą gyvenimą taip ir vaikščiosiu kaip kokia iranietė, kruopščiai slėpdama savo kūną?” – gailėjo ji savęs.
Kai pusantrų metų paauginusi Simoną Alvija pradėjo dirbti, supyko dar labiau. Ant savęs. Tuomet, prieš 13 metų, dar nepopuliarios (ir netgi traumuojančios) aerobikos treniruotės pažįstamiems kėlė pagarbą, sumišusią su ironija: ”Netgi daugiau neturi ką veikti?” Dar vėliau kilo noras pastudijuoi sveikos gyvensenos, produktų derinimo principus, išmokti tinkamai prižiūrėti kūną.
Pagaliau ji galutinai suprato, kad jokiais sportiniais krūviais, organizmo valymu, dietomis, klizmomis, masažu, kosmetinėmis priemonėmis neatsikratys nereikalingų riebalų, nepadės odai. Ji pavargo nuo mažo veiksmingumo priemonių. O blogiausia – juto, kad pernelyg dažnai susierzina, pyksta, leidžiasi valdoma blogų minčių.
Pirmasis pasirinkimas
Pasitarusi su vyru, Alvija ryžosi bent jau celiulitą gydyti šalčio procedūromis (beje, vėliau sužinojo, kad jos labiau patartinos po operacijų). Nuo pilvo iki pirštų galiukų it drugelio lėliukė apvyniota specialiomis medžiagomis, ji juto malonų vėsą. Tiesa, po septynių procedūrų ji netapo lengvu drugeliu, bet oda gerokai pagražėjo. Alviją konsultavęs plastinės chirurgijos specialistas pasakė, kad dar gražesnių kūno linijų ji galėtų tikėtis po riebalų išsiurbimo operacijos. Taip, dar mokykloje apie tokio pobūdžio operacijas ji girdėjo iš vienos storulės draugės (kuri visiškai nesivaržė savo didelio kūno): atseit visos užsienio gražuolės tokias operacijas darosi, bet šios labai brangios ir visiškai absurdiškos, nes ”riebalų atauga dvigubai daugiau”. Gydytojas paneigė gandus ir pasiūlė užsukti rimtai pasvarsčius.
”Kam tau to reikia? – nustebo geriausia draugė, išgirdusi Alvijos dvejones. – Juk tavo užpakalio niekas nemato. Veidas, – kas kita. Va, man tai tikrai reikėtų šį bei tą patobulinti”.
Praėjo dar penkeri metai. Per tą laiką Alvija vėl pastojo, pagimdė sūnų Danielių, augino jį. Ir nenustojo galvojusi apie plastinę operaciją. Kaip blaiviai mąstanti realistė svarstė: pliusai – pagerės išvaizda, nuotaika; minusai – galimos komplikacijos, finansinės išlaidos. Pagaliau moteris apsisprendė: ši operacija pavojinga tiek, kiek ir visos kitos plastinės operacijos. O svarbiausia – išsiaiškino, kad tie prakeikti riebalai išsiurbti nebeatsinaujina. Nes riebalų ląstelės dauginasi, kol žmogus subręsta fiziškai: vėliau jos tik auga. Sunaikinsi – ir viskas.
Alvija nepuoselėjo nerealių iliuzijų, – pavyzdžiui, pasidaryti plonakoje seksbomba kaip kokia nors Cher. Bet ir neketino šunį apsikabinusi demonstruoti pasauliui savo ”natūralios senatvės” kaip Brigitte Bardot. Jai labiausiai rūpėjo rasti tą aukso vidurį: kiek žmogus gali koreguoti prigimtį nepakenkdamas sau? Ji puikiai suvokė, kad visų gyvenimo problemų skalpeliu neišspręs ir kad fizinis žmogaus grožis trumpalaikis. Bet ji taip troško bent akimirką pasijusti moteriškai laiminga. Ir pasiryžo.
Riebalų nusiurbimas
Privačioje Kauno klinikoje iš keturių problemiškiausių apatinės kūno dalies vietų buvo išsiurbta 2,5 l riebalų. Operacijos metu Alvija juto, lyg žmogus liestųsi prie jos drabužių, tačiau nebijojo – supo malonūs, pasitikėjimą keliantys medikai.
Po poros dienų apsimovusi specialiomis kelnėmis, Alvija su vaistais, kremais ir krūva griežtų nurodymų grįžo namo. Šešiolikmetė dukra pasitiko klausimu: ”Ką, jau susitvarkei šlaunikes?” Vyras įtariai apžiūrinėjo, bet nuo vertinimų susilaikė, aiškiai prisibijodamas naujų ”brangiai kainuojančių” norų. Sunkiai suprantama buvo ir tėvų reakcija – šokinis sumišimas kaitaliojosi su kažkokiu humoristiniu kaltės suvokimu (kad dukra gimė ”storom kojom”).
Draugė, kuri vis pasiguosdavo dėl savo veido, pagyrė: ”Šaunuolė!” Kita nusistebėjo: ”Ir vyras tau leido?! Tai tu jam nebuvai graži? Maniškis manimi patenkintas ir aš nieko nedarysiu”. Šeimos draugas, paskatintas ”akivaizdaus pavyzdžio”, pradėjo agituoti savo žmoną pasimažinti storoką pilvą. O vienai poniai, sužinojusiai naujieną, nuotaika tiesiog akimirksniu subjuro.
Alvija pamatė, kad dauguma žmonių pirma perleidžia naujienas per savo prizmę, o tada jau vertina: ”Aš tai niekada”, ”Mūsų šeimoje taip nebūna…” Jai tik juokas ima iš tų moterėlių, kurios įsitikinusios, kad jų lašiniai vyrams patinka (nors šie nepraleidžia progos pasidairyti į lieknesnes, gražesnes).
”Man gaila laiko tuštiems ginčams, niurzgėjimui, kad viskas blogai. Dabar esu laiminga, nes nebesigraužiu dėl išvaizdos. Savo problemą išsprendžiau, kaip mokėjau, tegul ir kiekvienas savąsias gvildena kaip išmano”, – tvirtina pasitikėjimą savimi atgavusi dviejų vaikų mama.
Žengus vieną drąsų žingsnį, lengviau ryžtis ir kitiems. Alvija išlaikė egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, lanko ivrito kursus (ketina išvykti į Izraelį), mokosi manikiūrininkės amato. Gal pagaliau išdrįs siekti ir aukštesnio mokslo? Dabar ji tiksliai žino, ko nori ir ką turi padaryti.
O nuėjusi į pamėgtą ”Amazonės” sporto klubą girdi komplimentų dėl pagražėjusios figūros ir pasijunta lengvutė it jaunystėje, kai buvo vadinama Coliuke…
Alvijos V. savijauta po operacijos
PIRMOS SAVAITĖS
Išsiurbtą plotą skauda, kraujosruvos, patinimai… Nugara ir išsiurbtos zonos lyg nutirpusios. Skauda galvą. Sunku miegoti, vartytis. Geriu antibiotikų, tepu gydomaisiais tepalais. Išgyvenu euforiją. Antrąją savaitę ištraukiamos siūlės , vaistų nebereikia. Kraujosruvos po truputį nyksta, bet jautriausias vietas – vidinę šlaunų pusę ir prie kelių – dar skauda. Specialios kelnės maloniai prilimpa prie kūno. Pradedu tikėti, kad operacija – sėkminga. Noriu greičiau sportuoti.
ANTRAS MĖNUO
Antrą kartą apžiūrėdamas gydytojas nustato defektą, kurį galbūt teks taisyti (dar siurbti). Kraujosruvų nebėra. Aktyviai sportuoju (pasirenku jogą ir giluminių raumenų stiprinimo treniruotes). Ryškiai pagerėja sveikata ir savijauta. Nutirpimą vis dar juntu, bet tik vietomis. Rekomenduojamas anticeliulitinis masažas, standinamieji kremai. Galima rinktis ir pigesnes priemones – masažą šepečiu, kūno šveitimą valgomąja druska, tepti kūną vaikišku aliejumi.
TREČIAS MĖNUO
Jaučiuosi labai gerai, gyvenimas grįžo į vėžes. Matuojuosi drabužius, kurie prieš operaciją buvo ankšti.
Gydytojo komentaras: Plastinės estetinės chirurgijos specialistas Gintaras Papečkys, dirbantis privačioje klinikoje: ”Alvijos V. atvejis – paprasta kūno kontūrų korekcijos operacija. Riebalai išsiurbti iš tipiškiausių jų sankaupų vietų – klubų, šlaunų, kelių. Šias sritis, kurios pilnėja žmogui senstant, galima koreguoti.
Svarbiausia, kad klientai realiai įvertintų chirurgų galimybes ir tikėtų rezultatu. Būna ir nepatenkintų – dėl grožio, formų skoniai dažnai skiriasi. Kad klientas bus kitoks, pasikeitęs – garantuoju, bet ar bus patenkintas – nežinau… Gal kitus kamuoja tik psichologinės problemos, kompleksai.
Operacijos esmė. Specialia kaniule (0,02 – 2 cm skersmens vamzdeliu) iš gilesnio, antrojo, riebalų sluoksnio išsiurbiami riebalai. Viršutinis riebalų sluoksnis kosmetiškai nepakinta, maskuoja išsiurbtų vietų deformacijas; jis reguliuojamas dieta, mankšta. Geriausia atsikratyti ne daugiau nei
3 – 3,5 l riebalų (bandoma išsiurbti iki 12 l, tačiau tai gali sukelti pavojingų komplikacijų). Pašalinus riebalus, nepasidaro tuščia ertmė – lieka vadinamieji kanalai. Riebalai nebeatsinaujina! Nustatytos zonos, kur galima siurbti be pavojaus (klubai, kelių sritis, juosmuo). Sunkiausia koreguoti veidą. Kai kurių vietų išvis negalima liesti.
Kūno skulptūra – ne liekninimas, o naujos kūno formos kūrimas.
Štai, atrodytų, visiškai liekna moteris, sveria vos 45 – 50 kg. Bet, deja, metai bėga, atsiranda nepageidaujamų defektų. Laimė, juos galima sėkmingai koreguoti. Jie po operacijos ir nutuksite – forma išliks tokia pat. Kartais po operacijų ”taisoma”, nes padaryti taip, kad būtų optimali simetrija, – sudėtinga. Blogiausia, jei per daug išsiurbiama (tuomet riebalus reikia vėl persodinti). Didesnis riebalų išsiurbimo operacijų poveikis būna jaunesniems, be to, jie greičiau grįžta į normalias vėžes. Beje, išsiurbtus riebalus galima perkelti į kitą kūno vietą (pvz., veidą). Tiesa, audiniai čia gali ir neprigyti, bet tokiu atveju pavojus sveikatai nekyla. Šiek tiek faktų: Kūno kontūrų korekcijos operacijos pasaulyje atliekamos nuo 1977m. Jų pradininkas – prancūzas Yves`as Gerrard`as Illouz: jis sukūrė griežtą galimų korekcijos vietų schemą ir nuolat tobulina metodiką. Naujausias laimėjimas – riebalų ląsteles ultragarsu paversti skysčiu ir susprogdinti, kad būtų lengviau išsiurbti.
Riebalų šalinimo operacijos
Riebalų šalinimo operacijos – vienos populiariausių plastinių operacijų, kasmet jų atliekama šimtai tūkstančių. 30 proc. pasaulio moterų gražinasi nosis, 30 proc. šalina celiulitą, 20 proc. didina krūtis. Įdomu, kad per pastaruosius 20 metų dvigubai padaugėjo vyrų, norinčių pakoreguoti savo išvaizdą (ypač Italijoje, Didžiojoje Britanijoje). Plastinės chirurgijos specialistų paslaugomis dažniausiai naudojasi 30 – 40 metų žmonės, tačiau pastaruoju metu klientūra linkusi jaunėti. Daugelis jaunų merginų operuojasi, norėdamos laimėti gražuolių konkursus.
Lietuvoje riebalų išsiurbimo operacijos atliekamos jau šešerius metus – privačiose klinikose, grožio centruose. Anksčiau jos buvo madingos tarp bankininkų, verslo elito atstovų, dabar jomis domisi vis daugiau vidutinių pajamų gyventojų. Ligonių kasos šių operacijų nekompensuoja. Jas atlieka tik plastinės estetinės chirurgijos specialistai, įgiję reikiamus diplomus ar sertifikatus. Tam tikrai rizikos grupei priklausantiems žmonėms šios operacijos neatliekamos. Žurnalas “COSMOPOLITAN”
